Apie Tibeto terjerus
Ar žinote, kad... (informacija ruošiama)
Veislės standartas KILMĖ: TIBETAS (KINIJA) PATRUONUOJANTI ŠALIS: DIDŽIOJI BRITANIJA PASKIRTIS: ŠUO KOMPANJONAS FCI KLASIFIKACIJA: 9 GRUPĖ - KOMPANJONAI IR ŽAISLINIAI ŠUNYS 5 sekcija Tibeto veislės, Be darbinio diplomo. |
Charakteristikos
Gyvas, gero būdo. Lojalus šuo kompanionas su daugybe įdomių ir žavių būdo savybių.
Spalva
Balta, auksinė, grietinėlė, pilka ar dūmai, juoda, dalinė spalva ir trispalvė; iš tikrųjų bet kokia spalva, išskyrus šokoladą, kepenų ar merle leistina
Dydis
Ūgis: šunys: 36-41 cm., kalės: šiek tiek mažesnės.
Trumpa istorinė santrauka
Nepaisant pavadinimo, Tibeto terjeras yra ne terjeras, bet bandos šuo, ar net sargas. Manoma, kad tai yra originalus šventasis Tibeto šuo ir jie yra net gyvybingesni nei kitos 9 grupės tibetiečių veislės. Jo energija ir entuziazmas saugoti panašus į Senosios Anglijos aviganį.
Bendri išvaizdos kriterijai
Tvirto sudėjimo, vidutinio dydžio, ilgaplaukiai, kvadrato formos silueto.
Svarbios proporcijos: ilgis nuo peties iki uodegos šaknies turi būti lygus šuns ūgiui ties ketera.
Svarbios proporcijos: ilgis nuo peties iki uodegos šaknies turi būti lygus šuns ūgiui ties ketera.
Charakteris ir elgesys
Linksmi, aktyvūs, draugiški, ištikimi ir bendraujantys, budrūs, protingi ir žaismingi, tačiau atsargūs ir kuklūs su nepažįstamais žmonėmis. Baikštumas ir polinkis pjautis su kitais šunimis yra laikoma neigiamomis ir veislei nebūdingomis savybėmis.
Išvaizda
Galva: gausiai apaugusi plaukais, su trumpa barzdele, proporcingo pločio, nei plokščia, nei apvali.
Nosis: juoda.
Snukis: ilgis nuo akies iki nosies galiuko turi būti lygus ilgiui nuo akies iki pakaušio.
Žandikaulis ir dantys: gerai išvystytas apatinis žandikaulis, priekiniai dantys eina šiek tiek lanku. Skandis žirklių tipo arba atvirkštinis žirklių tipo.
Žandai: išraiškingai išlenkti, bet neišsipūtę.
Akys: didelės, apvalios, toli viena nuo kitos, tamsiai rudos su juodais apvadais.
Ausys: nusileidę nuo galvos šoninės dalies, V formos, smarkiai plaukuotos
Kaklas: stiprus, raumeningas, vidutinio ilgio, galva virš nugaros.
Kūnas: gerai išvystytais raumenimis, kompaktiškas ir tvirtas.
Strėnos: trumpos, lengvai lenktos.
Uodega: vidutinio ilgio, aukštai įstatyta ir yra užsilenkusi per nugarą. Uodegos plaukai ilgi ir jų daug , uodegos galiukas dažnai būna užsuktas.
Viršutinė linija: tiesi
Kryžmuo: tiesus, nesileidžiantis žemyn
Krūtinė: nuolaidi, krūtinkaulis ties alkūnėmis, šonkauliai gerai išreikšti ir juntami nugaroje.
Nosis: juoda.
Snukis: ilgis nuo akies iki nosies galiuko turi būti lygus ilgiui nuo akies iki pakaušio.
Žandikaulis ir dantys: gerai išvystytas apatinis žandikaulis, priekiniai dantys eina šiek tiek lanku. Skandis žirklių tipo arba atvirkštinis žirklių tipo.
Žandai: išraiškingai išlenkti, bet neišsipūtę.
Akys: didelės, apvalios, toli viena nuo kitos, tamsiai rudos su juodais apvadais.
Ausys: nusileidę nuo galvos šoninės dalies, V formos, smarkiai plaukuotos
Kaklas: stiprus, raumeningas, vidutinio ilgio, galva virš nugaros.
Kūnas: gerai išvystytais raumenimis, kompaktiškas ir tvirtas.
Strėnos: trumpos, lengvai lenktos.
Uodega: vidutinio ilgio, aukštai įstatyta ir yra užsilenkusi per nugarą. Uodegos plaukai ilgi ir jų daug , uodegos galiukas dažnai būna užsuktas.
Viršutinė linija: tiesi
Kryžmuo: tiesus, nesileidžiantis žemyn
Krūtinė: nuolaidi, krūtinkaulis ties alkūnėmis, šonkauliai gerai išreikšti ir juntami nugaroje.
GALŪNĖS:
Priekinės:
Bendra išvaizda: smarkai plaukuotos
Pečiai: gražiai nuleisti, gero ilgio
Viršutinė dalis: gero ilgio ir nuolydžio
Dilbis: kojos tiesios ir lygiagrečios
Riešas: šiek tiek nuožulnus
Pėda: didelė, apvali, pūkuota su plaukais tarp pirštų ir pagalvėlių. Stovint remiasi tiesiai ir tvirtai ant pagalvėlių, pėda neišlenkta.
Galinės:
Bendra išvaizda: stipriai plaukuotos, raumeningos, kampu sulenkti keliai ir žemai esančios kulkšnys, kurios suteikia lygią viršutinę liniją ir greičio ir staigumo šuniui.
Keliai: gerai sulenkti.
Kulkšnies sąnarys: žemai
Pėda: didelė, apvali, pūkuota su plaukais tarp pirštų ir pagalvėlių. Stovint remiasi tiesiai ir tvirtai ant pagalvėlių, pėda neišlenkta.
Priekinės:
Bendra išvaizda: smarkai plaukuotos
Pečiai: gražiai nuleisti, gero ilgio
Viršutinė dalis: gero ilgio ir nuolydžio
Dilbis: kojos tiesios ir lygiagrečios
Riešas: šiek tiek nuožulnus
Pėda: didelė, apvali, pūkuota su plaukais tarp pirštų ir pagalvėlių. Stovint remiasi tiesiai ir tvirtai ant pagalvėlių, pėda neišlenkta.
Galinės:
Bendra išvaizda: stipriai plaukuotos, raumeningos, kampu sulenkti keliai ir žemai esančios kulkšnys, kurios suteikia lygią viršutinę liniją ir greičio ir staigumo šuniui.
Keliai: gerai sulenkti.
Kulkšnies sąnarys: žemai
Pėda: didelė, apvali, pūkuota su plaukais tarp pirštų ir pagalvėlių. Stovint remiasi tiesiai ir tvirtai ant pagalvėlių, pėda neišlenkta.
- JudesysSklandus, be pastangų, bet vikrus ir staigus. Kai eina ar risnoja , užpakalinės kojos neturi išeiti nei į išorę, nei į vidų priekinių kojų.
- KailisKailis su pokailiu. Pokailis plonas ir vilnonis. Viršutinis kailis tankus ir jo daug, plonas, nei vilnonis, nei šilkinis. Ilgas ir tiesus arba banguotas, be ne garbanotas. Galimos spalvos: balta, auksinė, grietinėlės, pilka, juoda, dūmų. Taip pat galimos, kelių spalvų kombinacijos arba trispalvis kailis, išskyrus šokolado, kepenų ar Merle spalvas.
- DydisPatinai 36-41 cm, patelės šiek tiek žemesnės.
- 1TrūkumaiBet kokie nuokrypiai nuo standarto yra laikomi broku ir turi būti įvertintas specialisto , kokią įtaką neatitikimas turi šuns sveikatai ir gerai savijautai.
- 2Diskvalifikacija
- Jei šuo agresyvus arba pernelyg bailus
- Jei yra bet kokių elgesio ar išvaizdos neatitikimų pagal veislės standartą
- 3Svarbu
- Patinai privalo turėti dvi sėklides, pilnai nusileidusias į kapšelius
- Veisiami gali būti tik funkciškai ir kliniškai sveiki, standartą atitinkantys šunys.
Spalvos
Tibeto terjerai būna įvairių spalvų. Baltos, auksinės, grietinėlės, pilkos ar dūminės, juodos ar sabalų spalvos. Tai pat galimi visi šių spalvų deriniai: juoda su balta ar balta su juoda, juoda su ruda ar balta su auksu. Jie gali būti trispalviai balta-juoda- gelsva. Spalvų gama iš tikrųjų labai plati, tad gal būt būtų paprasčiau pasakyti, kad įmanoma bet kokia "šuniška" spalva, išskyrus: šokoladą, kepenų ir marle.
Kiekvieną kartą prieš gimstant šuniukams niekas tiksliai net nežino kokių spalvų bus mažyliai. Tad mažylių gimimas visada būna įdomus ir netikėtas, kaip lošimas loterijoje.
Kiekvieną kartą prieš gimstant šuniukams niekas tiksliai net nežino kokių spalvų bus mažyliai. Tad mažylių gimimas visada būna įdomus ir netikėtas, kaip lošimas loterijoje.
Tik čia visi bilietai spalvingi ir labai mieli.
Šuniukų spalvą galima numatyti lengviau, jei kartas nuo karto kergiami tik juodi ar juodi su baltu šunys. Kitais atvejais tai bus nedidelis siurprizas.
Šuniukai gimsta tamsesnės spalvos ar visai tamsūs, o jiems augant kailio spalva šviesėja. Stabilios išlieka tik juoda ir baltos spalvos. Be to, kailio spalvos, esančios apačioje, jam augant užsidengia viršuje esančia spalva ir iš margo ‚tibetuko' išauga gražus pastelinių savų šuo. Netgi nedidelės baltos spalvos dėmės pas juodai baltą šunį pasislepia po gausiu juodu kailiu.
Šuniukų spalvą galima numatyti lengviau, jei kartas nuo karto kergiami tik juodi ar juodi su baltu šunys. Kitais atvejais tai bus nedidelis siurprizas.
Šuniukai gimsta tamsesnės spalvos ar visai tamsūs, o jiems augant kailio spalva šviesėja. Stabilios išlieka tik juoda ir baltos spalvos. Be to, kailio spalvos, esančios apačioje, jam augant užsidengia viršuje esančia spalva ir iš margo ‚tibetuko' išauga gražus pastelinių savų šuo. Netgi nedidelės baltos spalvos dėmės pas juodai baltą šunį pasislepia po gausiu juodu kailiu.
APIE VEISLĘ
Įkaitę dykvietės, statūs kalnų šlaitai, didelės ir plačios lygumos vasarą apaugę žalia žole, o žiemą padengtos sniegu. Visa tai vietos, kur gyveno ir dabar dar gyvena Tibeto terjerai.
Jau pats pavadinimas pasako, kad šie šunys yra kilę iš Tibeto. Jie buvo auginami ir laikomi daugiau nei prieš 2000 metų Tibeto vienuolynuose ir dvaruose. Šie ilgaplaukiai šunys buvo laikomi "šventaisiais Tibeto šunimis" ir buvo dovanojami Lamoms, kurie laikė juos draugais, laimės talismanais ir sargybiniais.Taigi, Tibeto terjerai niekada nebuvo parduodami, o tik dovanojami giminėms ar labai artimiems draugams, kad pritraukti laimę ir sėkmę. Atskirais atvejais- padovanojami išreiškiant pagarbą ir dėkingumą.
Nepalo kalba jie vadinami "Tsang Apso " ar "Dokhi Apso". Tsang yra provincija Nepale, o "apso" reikštų "gauruotą ar barzdotą" šunį. Kai kur senuose dokumentuose nurodoma, kad šuo yra "Dokhi Apso" arba "lauko" Apso. Yra įrodymų, kad Tibeto terjerai buvo naudojami bandoms ginti, taip pat surasti numestus nuo kalnų daiktus. Šios veislės šunys yra labai tvirti ir šoklūs, tad jie tikrai tinkami tokioms užduotims.
Tibeto terjeras yra vidutinio dydžio šuo. Nepaisant jo pavadinimo, jis nėra terjerų grupės narys. Tai gi ,Tibeto terjeras nėra terjeras. Veislės pavadinimas buvo suteiktas, paprasčiausiai dėl panašumo į žinomas terjerų veisles. FCI priskiria šiuos šunis 9 grupei- Šunys kompanionai ir dekoratyvinės veislės, priklausančius Tibeto šunų grupei.
Vis dėl to Tibeto terjeras daugiau atitinka veislių grupavimą pagal britus. Jie Anglijoje priskiriami- naudingų šunų grupei (Utility Dogs). Ir tikrai, ši veislė niekada nebuvo dekoratyvi nei savo forma nei funkcija. Šie šunys tradiciškai tarnavo savo šeimininkui, kaip kompanionas kasdieniame vienuolyno gyvenime, karavanų šuo, bandos ganytojas ar sargas, o kartais numestų daiktų nešikas.
Tibetiečiai niekada neturėjo sistemingo veisimo plano, todėl egziztavo evoliucinė būtinybė - vienintelis išlikimas kuris ir padėjo plėtoti veislės bruožus, tokius kaip šuns kompaktiškas dydis, subalansuotas miklumas ir tvirtumas, dvigubas kailis ir specialios plačios bei ilgos pėdos. Visa tai jam leido išlaikyti laisvę, ištverti ir klestėti, kur daugiau kitų subtilių ar specializuotų veislių to padaryti negalėjo.
Iš tikro Tibeto terjerų nuosaikumas parodo, kaip ši sena uždara veislė išlaikė savo savybes ir sėkmingai perėjo iš izoliuoto senovės Tibeto į šiuolaikinį pasaulį. Pačioje pradžioje Tibeto terjeras ir Lapsos apsas buvo klasifikuojami kaip viena veislė - Lhasa terjeras. Tik 1930 m. Indijoje, ir truputį vėliau 1931 m. Anglijoje, šios dvi veislės buvo atskirtos.
Sakoma, kad Tibeto terjeras tai didelis šuo patalpintas į mažą kūną.
Tibeto trejerai nėra skirti visiems, tačiau daugeliui TT savininkų tai pati mylimiausia ir geriausia veislė iš visų esančių. Tiesiog nebegali įsivaizduoti savo gyvenimo, be linksmo, bet ir neįkyraus, visada pakilios nuotaikos kudloto palydovo.
Šis šuo yra dėmesingas, supratingas, nuo seno gyvenęs vienuolynuose ar rūmuose užsitarnavo gero sargybinio šuns reputaciją, nes tikrai turi nepasitikėjimo kitais jausmą. Šis bruožas leidžia Tibeto terjerui būti patogiu naminiu šunimi, kuris, pasirodžius svetimam, nedelsdamas apie tai informuoja savininką. Jis gali šiek tiek pasitraukti, bet tuo pačiu metu nepaleidžia svetimo iš akių, tol kol jis palieka teritoriją. Kalbant apie kitus žmones, išskyrus jų artimuosius, Tibeto terjeras yra neutralus ar atsargus, bet niekada nėra nedraugiškas. Skirtingai nuo terjerų, tai yra ramus šuo, kuris niekada be priežasties neloja ir nekasa jokių duobių. Tuo pačiu metu, jei kas nors nedraugiškai ar agresyviai nusiteikęs artėja prie Tibeto terjero, jis užima aktyvią gynybinę poziciją ir nenurimsta, kol situacija nebus išaiškinta. Jie niekada nepuola pirmi, nedemonstruos savo jėgos ir neišlieja savo pykčio, kaip tai įprastai daro terjerai.
Tibeto terjerai nėra vienodi, o kaip ir kiekvienas žmogus, turi unikalią asmenybę. Tai paprastas, jautrus ir mylintis šeimos narius, protingas, atsargus, paklusnus, tvirtas, žaismingas be abejo labai žavingas, atrodo, net turintys humoro jausmą šuo. Jie puikūs palydovai, nėra hiperaktyvūs, tačiau jie šeimininkas aktyvus, jis mielai su juo lakstys, jei ne- šunį tenkins ir ramūs pasivaikščiojimai. Tačiau Tibeto terjeras aiškiai nori, kad žmonės bendrautų su juo visame kasdieniniame gyvenime. Jie glaudžiai susilieja su šeima kurioje gyvena ir yra neįprastai pripratę prie jų šeimininkų emocijų, prie kasdieninio šeimos ritmo. Neigiama šios glaudžios sąsajos pusė yra tai, kad kai kurie iš jų sunkiai gali pakelti palikimą namuose ilgesniam laikui. Jie paprasčiausiai nemėgsta likti vieni.
Tibeto terjerai yra draugiški su žmonėmis ir gyvūnais. Su vaikais sutaria gerai. Tik mažiesiems būtina paaiškinti, kad šuo – ne žaisliukas ir kad jis taip pat turi teisę pailsėti, turėti nuošalią vietelę, kurią būtina gerbti. Tai Tibeto terjerams labai svarbu.
Tai ilgaamžiai, sveiki šunys, tad pasirenkant šios veislės šuniuką turite priimti sprendimą su juo gyventi 15 metų, o gal ir ilgiau.
Nepalo kalba jie vadinami "Tsang Apso " ar "Dokhi Apso". Tsang yra provincija Nepale, o "apso" reikštų "gauruotą ar barzdotą" šunį. Kai kur senuose dokumentuose nurodoma, kad šuo yra "Dokhi Apso" arba "lauko" Apso. Yra įrodymų, kad Tibeto terjerai buvo naudojami bandoms ginti, taip pat surasti numestus nuo kalnų daiktus. Šios veislės šunys yra labai tvirti ir šoklūs, tad jie tikrai tinkami tokioms užduotims.
Tibeto terjeras yra vidutinio dydžio šuo. Nepaisant jo pavadinimo, jis nėra terjerų grupės narys. Tai gi ,Tibeto terjeras nėra terjeras. Veislės pavadinimas buvo suteiktas, paprasčiausiai dėl panašumo į žinomas terjerų veisles. FCI priskiria šiuos šunis 9 grupei- Šunys kompanionai ir dekoratyvinės veislės, priklausančius Tibeto šunų grupei.
Vis dėl to Tibeto terjeras daugiau atitinka veislių grupavimą pagal britus. Jie Anglijoje priskiriami- naudingų šunų grupei (Utility Dogs). Ir tikrai, ši veislė niekada nebuvo dekoratyvi nei savo forma nei funkcija. Šie šunys tradiciškai tarnavo savo šeimininkui, kaip kompanionas kasdieniame vienuolyno gyvenime, karavanų šuo, bandos ganytojas ar sargas, o kartais numestų daiktų nešikas.
Tibetiečiai niekada neturėjo sistemingo veisimo plano, todėl egziztavo evoliucinė būtinybė - vienintelis išlikimas kuris ir padėjo plėtoti veislės bruožus, tokius kaip šuns kompaktiškas dydis, subalansuotas miklumas ir tvirtumas, dvigubas kailis ir specialios plačios bei ilgos pėdos. Visa tai jam leido išlaikyti laisvę, ištverti ir klestėti, kur daugiau kitų subtilių ar specializuotų veislių to padaryti negalėjo.
Iš tikro Tibeto terjerų nuosaikumas parodo, kaip ši sena uždara veislė išlaikė savo savybes ir sėkmingai perėjo iš izoliuoto senovės Tibeto į šiuolaikinį pasaulį. Pačioje pradžioje Tibeto terjeras ir Lapsos apsas buvo klasifikuojami kaip viena veislė - Lhasa terjeras. Tik 1930 m. Indijoje, ir truputį vėliau 1931 m. Anglijoje, šios dvi veislės buvo atskirtos.
Sakoma, kad Tibeto terjeras tai didelis šuo patalpintas į mažą kūną.
Tibeto trejerai nėra skirti visiems, tačiau daugeliui TT savininkų tai pati mylimiausia ir geriausia veislė iš visų esančių. Tiesiog nebegali įsivaizduoti savo gyvenimo, be linksmo, bet ir neįkyraus, visada pakilios nuotaikos kudloto palydovo.
Šis šuo yra dėmesingas, supratingas, nuo seno gyvenęs vienuolynuose ar rūmuose užsitarnavo gero sargybinio šuns reputaciją, nes tikrai turi nepasitikėjimo kitais jausmą. Šis bruožas leidžia Tibeto terjerui būti patogiu naminiu šunimi, kuris, pasirodžius svetimam, nedelsdamas apie tai informuoja savininką. Jis gali šiek tiek pasitraukti, bet tuo pačiu metu nepaleidžia svetimo iš akių, tol kol jis palieka teritoriją. Kalbant apie kitus žmones, išskyrus jų artimuosius, Tibeto terjeras yra neutralus ar atsargus, bet niekada nėra nedraugiškas. Skirtingai nuo terjerų, tai yra ramus šuo, kuris niekada be priežasties neloja ir nekasa jokių duobių. Tuo pačiu metu, jei kas nors nedraugiškai ar agresyviai nusiteikęs artėja prie Tibeto terjero, jis užima aktyvią gynybinę poziciją ir nenurimsta, kol situacija nebus išaiškinta. Jie niekada nepuola pirmi, nedemonstruos savo jėgos ir neišlieja savo pykčio, kaip tai įprastai daro terjerai.
Tibeto terjerai nėra vienodi, o kaip ir kiekvienas žmogus, turi unikalią asmenybę. Tai paprastas, jautrus ir mylintis šeimos narius, protingas, atsargus, paklusnus, tvirtas, žaismingas be abejo labai žavingas, atrodo, net turintys humoro jausmą šuo. Jie puikūs palydovai, nėra hiperaktyvūs, tačiau jie šeimininkas aktyvus, jis mielai su juo lakstys, jei ne- šunį tenkins ir ramūs pasivaikščiojimai. Tačiau Tibeto terjeras aiškiai nori, kad žmonės bendrautų su juo visame kasdieniniame gyvenime. Jie glaudžiai susilieja su šeima kurioje gyvena ir yra neįprastai pripratę prie jų šeimininkų emocijų, prie kasdieninio šeimos ritmo. Neigiama šios glaudžios sąsajos pusė yra tai, kad kai kurie iš jų sunkiai gali pakelti palikimą namuose ilgesniam laikui. Jie paprasčiausiai nemėgsta likti vieni.
Tibeto terjerai yra draugiški su žmonėmis ir gyvūnais. Su vaikais sutaria gerai. Tik mažiesiems būtina paaiškinti, kad šuo – ne žaisliukas ir kad jis taip pat turi teisę pailsėti, turėti nuošalią vietelę, kurią būtina gerbti. Tai Tibeto terjerams labai svarbu.
Tai ilgaamžiai, sveiki šunys, tad pasirenkant šios veislės šuniuką turite priimti sprendimą su juo gyventi 15 metų, o gal ir ilgiau.
Istorija
~
Pradžių pradžia
1920 metų pradžioje britų gydytoja Agnes Greig, kaip chirurgė, buvo su misija išsiųsta į Kanpurą Indijoje ir dirbo moterų ligoninėje. Kanpuras yra netoli nuo sienos su Tibetu. Tuo metu ligoninių Tibete nebuvo, tad pasiturintys tibetiečiai keliaudavo gydytis į šalia esančia Indiją.
Kadangi kelias iš Tibeto į Indiją sunkus ir tolimas, keliaujama tais laikais buvo karavanais su arkliais arba jakais. Žmonės į ilgą ir sunkią kelionę išsiruošdavo su visa manta, palapinėmis ir gyvuliais. Ne išimtis ir viena pasiturinti šeima kuri atvyko iš Tibeto į ligoninę kurioje kaip tik ir dirbo Agnes Greig. Kartu su visa manta moteris vežėsi ir ilgaplaukį šunį vardu Lili.
Kadangi kelias iš Tibeto į Indiją sunkus ir tolimas, keliaujama tais laikais buvo karavanais su arkliais arba jakais. Žmonės į ilgą ir sunkią kelionę išsiruošdavo su visa manta, palapinėmis ir gyvuliais. Ne išimtis ir viena pasiturinti šeima kuri atvyko iš Tibeto į ligoninę kurioje kaip tik ir dirbo Agnes Greig. Kartu su visa manta moteris vežėsi ir ilgaplaukį šunį vardu Lili.
Visa šeima su šunimi elgėsi labai pagarbiai, taip, tarsi šis būtų vaikas. Be abejo, tokį elgesį įtakojo ir tai, kad Lili laukėsi šuniukų. Moteris taip pat norėjo, kad šuo ligoninėje visada būtų šalia jos. Juk pagal Tibeto tradicijas šis šuo yra sėkmės ir laimės talismanas. Tačiau moters liga buvo sunki, jai buvo reikalinga operacija ir buvo uždrausta laikyti šunį ligoninėje. Tačiau pati Agnes gimtojoje Anglijoje augo tarp šunų ir ji suprato, kaip sunku yra sergančiai moteriai išsiskirti su savo numylėtine. Tad ji pasiūlė išeitį, kad kol moteris bus ligoninėje ji prižiūrės Lili savo namuose. Tuo labiau, kad jos namai visai čia pat, pačioje ligoninės teritorijoje. Buvo sutarta, kad gydytoja kiekvieną dieną atves Lili šeimininkei. Tad, gal ir nėra labai didelės reikšmės, kad laimės ir sėkmės talismanas, kuriam laikui pereis pas ligonę operuojančią gydytoją. Beliko tik sužinoti ar pats šuo eis pas nepažįstamą žmogų, juk Tibeto trejerai nėra patiklūs nepažįstamiems. Tačiau kalytė be problemų apsigyveno pas Agnes Greig.
Per tą laiką kol moteris sveiko po sėkmingos operacijos Lili atsivedė keturis šuniukus. Dvi kalytes ir du patinėlius. Tai buvo 1922 metų spalio 3 d.
Pasveikusi moteris atsidėkodama už sėkmingą gydymą pasiūlė Agnes Greig išsirinkti vieną šuniuką. Agnes pasirinko baltą su gelsvu kalytę ir pavadino ją Bunti. Taip Bunti tapo ne tik pirmuoju Tibeto terjeru padovanotu užsieniečiui, bet ir šiuolaikinės veislės protėve.
Per tą laiką kol moteris sveiko po sėkmingos operacijos Lili atsivedė keturis šuniukus. Dvi kalytes ir du patinėlius. Tai buvo 1922 metų spalio 3 d.
Pasveikusi moteris atsidėkodama už sėkmingą gydymą pasiūlė Agnes Greig išsirinkti vieną šuniuką. Agnes pasirinko baltą su gelsvu kalytę ir pavadino ją Bunti. Taip Bunti tapo ne tik pirmuoju Tibeto terjeru padovanotu užsieniečiui, bet ir šiuolaikinės veislės protėve.
Kai kalytei suėjo metai, Agnes nusprendė ją parodyti Indijos Veislynų Klubui (The Kennel Club of India) įsikūrusiam Niu Delyje. Tuo metu ilgaplaukiai Lapsos terjerai jau buvo žinomi ne tik Indijoje, bet ir Anglijoje. Tačiau kai Agnes Greig parodė Bunti klube norėdama ją užregistruoti, kaip Lapsos terjerą, kinologai pamatė, kad ji nuo jų skiriasi. Ji buvo visiškai kitokia ir jie nebuvo matę tokio šuns. Kinologai pasiūlė gydytojai surasti tokio pat tipo patiną ir su juos sukergti Bunti. Buvo nuspręsta, kad visą gimusią vadą reikia apžiūrėti Veislynų klube ir įvertinti ar šuniukai yra paveldėję tėvų būdingus bruožus. Tuomet Klubas atrinks geriausią patiną, kuris vėl bus kergiamas su Bunti. Ir tik tada, jei trims kartoms iš eilės pavyks išlaikys savo išvaizdą, jie gali būti pripažinti kaip atskira veislė.
Agnes Greig kreipėsi į tą pačią šeimą, iš kurios buvo gavusi šuniuką dovanų ir paprašė surasti į Bunti panašų patinėlį. Šie žmonės padėjo jai, surasdami patiną vardu Rajah. 1924 m gruodžio mėnesį gimė pirmoji šuniukų vada, o 1925m. liepos mėn. antroji vada.
1927m. Bunti trečią kartą kergiama su savo sūnumi Ja Haz. Gimsta trys šuniukai Burrah Sahib of Ladkok, Mr. Binks of Ladkok ir Bodmash of Ladkok. Trečioji vada turi veislyno pavadinimo priedėlį prie vardo, nes 1926m. Agnes Greig su trimis šunimis- Bunti, kalyte gimusią iš pirmosios vados vardu Chota Tukra ir patinėliu iš antrosios vados Ja Haz buvo atostogoms grįžusi į Angliją, kur The Kennel Club of England visus tris šunis užregistravo savo mamos spanielių veislyne Ladkok. Klube jie buvo registruoti, kaip Lapsos terjerai.
Grįžusi vėl į Indiją Agnes ne tik dirba gydytoja, bet laisvalaikiu su savo šunimis dalyvauja šunų parodose. Mr. Binks of Ladkok tapo pirmuoju Tibeto terjerų šempionu laimėjusiu keturis kartus Challange Certificates Indijoje.
Galutiniame Indijos teisėjų kolegijos sprendime buvo nurodyta, kad Dr. Greig šunys yra tikrai skirtingos veislės, vadinamos tibetiečių terjerais ir 1930 m.vasarą The Kennel Club of India žurnale buvo atskirai aprašytos Lapsos terjerų, ir kaip atskiros Tibeto terjerų veislės standartas su paveikslėliais.
Iš tiesų 7 metai, tai yra ilgas kelias iki Tibeto terjerų, kaip veislės įteisinimo.
Nuotraukoje: Ja Hazz, Bunti ir Burrah Sahib of Ladkok
Agnes Greig kreipėsi į tą pačią šeimą, iš kurios buvo gavusi šuniuką dovanų ir paprašė surasti į Bunti panašų patinėlį. Šie žmonės padėjo jai, surasdami patiną vardu Rajah. 1924 m gruodžio mėnesį gimė pirmoji šuniukų vada, o 1925m. liepos mėn. antroji vada.
1927m. Bunti trečią kartą kergiama su savo sūnumi Ja Haz. Gimsta trys šuniukai Burrah Sahib of Ladkok, Mr. Binks of Ladkok ir Bodmash of Ladkok. Trečioji vada turi veislyno pavadinimo priedėlį prie vardo, nes 1926m. Agnes Greig su trimis šunimis- Bunti, kalyte gimusią iš pirmosios vados vardu Chota Tukra ir patinėliu iš antrosios vados Ja Haz buvo atostogoms grįžusi į Angliją, kur The Kennel Club of England visus tris šunis užregistravo savo mamos spanielių veislyne Ladkok. Klube jie buvo registruoti, kaip Lapsos terjerai.
Grįžusi vėl į Indiją Agnes ne tik dirba gydytoja, bet laisvalaikiu su savo šunimis dalyvauja šunų parodose. Mr. Binks of Ladkok tapo pirmuoju Tibeto terjerų šempionu laimėjusiu keturis kartus Challange Certificates Indijoje.
Galutiniame Indijos teisėjų kolegijos sprendime buvo nurodyta, kad Dr. Greig šunys yra tikrai skirtingos veislės, vadinamos tibetiečių terjerais ir 1930 m.vasarą The Kennel Club of India žurnale buvo atskirai aprašytos Lapsos terjerų, ir kaip atskiros Tibeto terjerų veislės standartas su paveikslėliais.
Iš tiesų 7 metai, tai yra ilgas kelias iki Tibeto terjerų, kaip veislės įteisinimo.
Nuotraukoje: Ja Hazz, Bunti ir Burrah Sahib of Ladkok
Visą tą laiką gyvendama ir dirbdama gydytoja Indijoje Agnes Greig neapsiribojo tik savo šunimis, ji ieško tibetieškos kilmės šunų, kad panaudoti juos tolimesniam veisimui.
1928 m. ji gavo iš Buddiman Lama baltą patiną vardu Thoombay (of Ladkok). Tai buvo labai vertingas Tibeto terjeras gimęs pas Tibeto vienuolius. Jis buvo kiek kitokio ‚vienuoliško' tipo ir skyrėsi nuo Bunti ir jos palikuonių. Be to jis buvo nepaprastai gražus, elegantiškas ir labai mielo charakterio. Kiek vėliau Agnes dar gavo kalytę Gyantse Lamleh labai retos tuo laiku juodos su smėline spalvos.
1930 m. veislynas pasipildė dar dviem Tibeto terjerais. Kartu su kolege Mis Nye jos iš Tikbir Daja Lama gavo kalytę Yukshee Lamleh ir patinėlį Miggo Gomba.
Deja, Antrasis pasaulinis karas privertė pristabdyti Tibeto terjerų veisimą. Karo metu net gyventojams labai trūko maisto, ką jau bekalbėti apie viso veislyno išlaikymą. Tad Agnes buvo priversta veisti triušius, kad galėtų išlaikyti savo Tibeto terjerus. Šiuo sunkiu visiems laikotarpiu gimė tik kelios šuniukų vados, o pačių Tibeto terjerų Anglijoje ženkliai sumažėjo. Ir tik po karo 1946- 1951 m. penki nauji Tibeto terjerai buvo atvežti iš Nepalo. Tai kalytė Princess Sali gauta dovanų pulkininkui Diukan viešint Nepale pas mininstrą pirmininką 1947 m.
Kitas patinėlis vardu Chang of Ormesby buvo gautas iš Karališkojo Nepalo veislyno. Jo šeimininkas buvo misteris Q.L. Burke.
Kiti nauji Tibeto terjerai užregistruoti Anglijos Veislynų Klube buvo Audrey of Carolina (1946 m.), Ukie (1948 m.) ir Lady Tow-sa (1951 m.).
Visi šie šunys buvo veisiami su Agnes Greig šunimis ir jau 1950 m. Tibeto terjerų skaičius Anglijoje padidėjo.
1928 m. ji gavo iš Buddiman Lama baltą patiną vardu Thoombay (of Ladkok). Tai buvo labai vertingas Tibeto terjeras gimęs pas Tibeto vienuolius. Jis buvo kiek kitokio ‚vienuoliško' tipo ir skyrėsi nuo Bunti ir jos palikuonių. Be to jis buvo nepaprastai gražus, elegantiškas ir labai mielo charakterio. Kiek vėliau Agnes dar gavo kalytę Gyantse Lamleh labai retos tuo laiku juodos su smėline spalvos.
1930 m. veislynas pasipildė dar dviem Tibeto terjerais. Kartu su kolege Mis Nye jos iš Tikbir Daja Lama gavo kalytę Yukshee Lamleh ir patinėlį Miggo Gomba.
- 1930 m. gydytoja Agnes Greig galutinai paliko darbą Indijoje ir su visais savo šunimis grįžo į Angliją. Ir nuo to laiko Tibeto terjerų ‚importas' iš Tibeto baigėsi.
- 1931 m. nauja Tibeto terjerų veislė buvo pripažinta ir Anglijoje.
- 1934 m. Anglijoje įkurta Tibeto terjeirų asocijacija, o 1938m. Tibeto terjerai pirmą kartą dalyvavo Cruft' parodoje. Parodoje laimėjo Thoombay оf Ladkok, kuriam tuo metu buvo 10 metų.
- 1939 m. pirmieji Agnes Greig Tibeto terjerai iš veislyno ‚Lamleh' iškeliavo į naujus namus Indijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Tuo laiku tai buvo vienintelis Tibeto terjerų veislynas ne tik tai Anglioje, bet ir visame pasaulyje.
Deja, Antrasis pasaulinis karas privertė pristabdyti Tibeto terjerų veisimą. Karo metu net gyventojams labai trūko maisto, ką jau bekalbėti apie viso veislyno išlaikymą. Tad Agnes buvo priversta veisti triušius, kad galėtų išlaikyti savo Tibeto terjerus. Šiuo sunkiu visiems laikotarpiu gimė tik kelios šuniukų vados, o pačių Tibeto terjerų Anglijoje ženkliai sumažėjo. Ir tik po karo 1946- 1951 m. penki nauji Tibeto terjerai buvo atvežti iš Nepalo. Tai kalytė Princess Sali gauta dovanų pulkininkui Diukan viešint Nepale pas mininstrą pirmininką 1947 m.
Kitas patinėlis vardu Chang of Ormesby buvo gautas iš Karališkojo Nepalo veislyno. Jo šeimininkas buvo misteris Q.L. Burke.
Kiti nauji Tibeto terjerai užregistruoti Anglijos Veislynų Klube buvo Audrey of Carolina (1946 m.), Ukie (1948 m.) ir Lady Tow-sa (1951 m.).
Visi šie šunys buvo veisiami su Agnes Greig šunimis ir jau 1950 m. Tibeto terjerų skaičius Anglijoje padidėjo.
Istorija būtų neįdomi, jei joje nebūtų intrigos. Tibeto terjerų istorijoje taip pat atsirado intriga, kai 1953 m. britas John Downey visai atsitiktinai Liverpulio uoste vaikščiodamas tarp dokų rado matomai iš laivo, atplaukusio iš Indijos, pabėgusį nedidelį ilgaplaukį šuniuką. Šį šuniuką jis pasiėmė į namus ir pavadino jį Dusky.
Pats ponas John Downey buvo gerai žinomas tarp šunų augintojų, kaip didelis parodų entuziastas, nes turėjo pointerių veislyną ‚Luneville'. Kiek vėliau besilankydamas parodose jis pastebėjo, kad šis jo rastas šuo labai panašus į Anglijoje retai dar sutinkamus ir labai egzotiškus Tibeto terjerus. Vėliau ir patys England Kennel Club ekspertai pripažino, kad rastasis šuniukas yra Tibeto terjeras. Tad, Dusky tapo dokumentiškai patvirtintas Tibeto terjeru ir šeimininkas jį pervadino Troyan Kynos.
Tačiau šis niekuo dėtas šuo tapo tikru nesantaikos objektu tarp Tibeto terjerų augintojų. Pati Agnes Greig ne kartą kreipėsi į Klubą sakydama, kad šis šuo nėra tikras Tibeto terjeras. Deje, kol visi ginčijosi, John Downey sukergė Troyan Kynos su aukso spalvos kalyte Princess Aurea (Pa Sang of Lamleh x Princess Chan) kuri buvo Agnes Greig veisimo. 1957 m. gimę šuniukai buvo Tibeto terjerų veisimo pradžia John Downey veislyne ‚Luneville'.‚Luneville' veislyno šunys ankščiau subręsdavo ir turėjo ilgesnį kailį.
‚Lamleh' veislyno šunys subręsdavo vėliau ir jų kailis būdavo minkštesnis.
Tačiau šis niekuo dėtas šuo tapo tikru nesantaikos objektu tarp Tibeto terjerų augintojų. Pati Agnes Greig ne kartą kreipėsi į Klubą sakydama, kad šis šuo nėra tikras Tibeto terjeras. Deje, kol visi ginčijosi, John Downey sukergė Troyan Kynos su aukso spalvos kalyte Princess Aurea (Pa Sang of Lamleh x Princess Chan) kuri buvo Agnes Greig veisimo. 1957 m. gimę šuniukai buvo Tibeto terjerų veisimo pradžia John Downey veislyne ‚Luneville'.‚Luneville' veislyno šunys ankščiau subręsdavo ir turėjo ilgesnį kailį.
‚Lamleh' veislyno šunys subręsdavo vėliau ir jų kailis būdavo minkštesnis.
Norėdama išsaugoti grynus Tibeto terjerų ‚kraujus' Agnes Greig pradėjo pardavinėti šuniukus už Anglijos ribų. Taip Tibeto terjerai pagaliau pradėjo po truputį populiarėti Europoje, o kiek vėliau tampo pamažu žinomi ir Amerikoje. Šios veislės šunys apie 1960 m. tampo pagaliau žinomi beveik visame pasaulyje.
Tuo tarpu ‚Luneville' veislynas su savo Tibeto terjerais nuolat dalyvaudavo parodose ir jas laimėdavo. ‚Luneville' kaip ir Agnes Greig veislynas ‚Lamleh' tampo žinomas. John Downey didelį dėmesį skyrė šuns kailio priežiūrai. Jo šunys parodose visada būdavo išmaudyti ir iššukuoti.
Tuo tarpu ‚Luneville' veislynas su savo Tibeto terjerais nuolat dalyvaudavo parodose ir jas laimėdavo. ‚Luneville' kaip ir Agnes Greig veislynas ‚Lamleh' tampo žinomas. John Downey didelį dėmesį skyrė šuns kailio priežiūrai. Jo šunys parodose visada būdavo išmaudyti ir iššukuoti.
Priešingai nei Agnes šunys, kuri manė, kad šie šunys turi atrodyti natūraliai- taip, kaip Tibete. Agnes Greig buvo įsitikinusi, kad anglų šunys veisiami tik parodoms, tad savo geriausius šunis ji pardavė į užsienį. Indijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Skandinavijoje gyveno Agnes Greig veisimo šunys.
Bėgant metams abiejų veislynų šunys buvo kergiami tarpusavyje, tad nebeliko ryškios ir išsiskiriančios ‚Luneville' veislyno linijos. Tačiau ir dabar dar yra išlikę ‚Lamleh' veislyno linijos entuziastų.
Bėgant metams abiejų veislynų šunys buvo kergiami tarpusavyje, tad nebeliko ryškios ir išsiskiriančios ‚Luneville' veislyno linijos. Tačiau ir dabar dar yra išlikę ‚Lamleh' veislyno linijos entuziastų.
Tibeto terjerai vakar ir šiandien
Tibeto terjerai - viena iš seniausių veislių pasaulyje, kažkada gyvavusius tik uždarame Tibeto vienuolių rate, o dabar labai plačiai žinomus ir yra labai populiarius Europoje, Amerikoje, Kanadoje. Tačiau visiškai nežinoma pas mus Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitose buvusiose TSRS respublikose. Pačioje Rusijoje Tibeto terjerų taip pat yra labai mažai. Ir tai nenuostabu, nes Tibeto terjerai iš tolimos gimtinės po pasaulį pasklido dar palyginti visai neseniai.
Tibeto terjerų veislė buvo tik 1931 m. įregistruota Anglijoje.
Šie šunys Tibete laikomi laimės talismanais ir yra tikima, kad jie pritraukia sėkmę.
Tibeto terjerų veislė buvo tik 1931 m. įregistruota Anglijoje.
Šie šunys Tibete laikomi laimės talismanais ir yra tikima, kad jie pritraukia sėkmę.
